Puslapiai

2012 m. rugsėjo 26 d., trečiadienis

Svajonė

Rudas paltukas, rudi aulinukai, ilgas mamos megztas šalikas. Tyla. Proplaukus prašvilpia vėjas, lėtai juos pakeldamas į viršų ir suveldamas. Rankoje stipriai sugniaužiu nosinę. Žengiu nedrąsų žingsį, lapai sušnara. Kažkur girdžiu, kaip prabėga šuo. Sustoju. Matau ateinat jį. Toliau eisim kartu. Stipriai suspaudžiu jo ranką ir mes einam į mišką. Lendam vis tolyn ir tolyn. Tolumoj pastebiu šviesą. Ji vis artėja ir artėja. Atėjom. Ramu. Miško aikštelė. Vienas paukštelis tolumoj čiulba. Vėjas vėl kedena plaukus, viską užlieja saulės spinduliai. Apsižvalgau. Viskas žėri auksu. Lapai lengvai krenta žemyn. Ruduo.












2012 m. rugsėjo 24 d., pirmadienis

Bad dream

Sekmadienis. Ji įsijungia kompiuterį. Jūs gavote naują pranešimą. Virpančia ranka ji spaudža atidaryti. Gal čia jis?
"Labas, aš Giedrius. Mes kartu mokėmės pradinėje mokykloje. :) Ilgai tavęs ieškojau. Kaip gyveni?"Nusivylimas. Ne jis.
"Labas Giedriau. Pamenu tave. Garbanotas berniukas, kuris visada dalindavosi savo priešpiečiais :) Nenoriu pasirodyti nedraugiška, bet parašei labai netinkamu metu."
Pirmadienis. Grįžius iš mokyklos ji vėl jungia kompiuterį. Jūs gavote 2 naujus pranešimus. Dabar tikrai bus jis.
 "Monika, gal kas atsitiko? Aš tikrai nemanau, kad tu esi nedraugiška. Labai tavęs pasiilgau, visą tą laiką, kai išėjai iš mokyklos aš tavęs ieškojau. Tu man patinki nuo pat pirmos klasės. Dabar, kai tik tave radau, tikrai nesiruošiu taip lengvai pamiršti. Einam kavos?"
"Giedriau, atleisk. Aš negaliu. Aš myliu kitą..."
Kitas pranešimas. Nuo jo. Rankos dreba. Ji apsiverkia. Kaip baisu... Ką jis parašė?
"Monikute, tavo paskutinė žinutė labai graži ir labai jausminga. Tu esi šauni mergina. Labai tavęs pasiilgau ir labai norėčiau su tavim susitikti, tačiau negaliu. Aš ilgai galvojau, kaip tau šitai pasakyti... bet mums nieko neišeis. Labai tave myliu, bet mes negalim būti kartu, šiuo metu negaliu tau pasakyti kodėl. Būk gera, daugiau neberašyk.
Su didele meile ir skaudančia širdimi,
Rokas."

Ji verkia. Laišką skaito vis iš naujo ir iš naujo. Kaskart pravirkdama labiau... Kas tokio galėjo nutikti, kad jie negali būti kartu? Kita mergina? Ne. JIS taip negalėtų, turbūt susipyko su mama ar vėl prisidirbo dėl draugų. Susipažinosu kažkokiu neaiškiu nesenai. "Neberašyk...". Kodėl?
Jūs gavote naują pranešimą.
"Monika. susitikim, matau, kad tau ne viskas gerai... Nori išsipasakot? Tu man labai svarbi. Būk gera, išgerk su manimi kavos..."
"Giedriau... Aš nebeesu ta pati gera mergaitė, kuri tau patiko pradinėje mokykloje. Poto labai pasikeičiau. Į blogą. Nenoriu, kad matytum mane tokią."
"Susitikim."
Moniak ilgai sėdėjo ir žiūrėjo į Giedriaus žinutę. Ištiesų ji neikiek nepasikeitė, tik suaugo.
 Gal susitikti? Vistiek nieko neturi prarasti. 

"Susitikim"
"Ryt arkikatedros aikštėje. Šeštą valaną. Tinka?"
"Žinoma. Kaip man tave atpažinti?"
"Aš visdar su garbanom :)"
"NA, tai iki rytojaus :)"
"iki"
Išjungė kompiuterį. Reikia ruošti namų darbus. Ji ir vėl prisiminė Roką. Kuo daugiau galvojo, tuo labiau tikėjo, kad jis turi kitą. Tik bijo jai pasakyt. Mergina gulėjo lovoj ir žiūrėjo pro atvirą langą. Jis taip traukė. Pažiūrėjus pro langą net galva apsvaigo nuo aukščio. Viską užliejo tamsa..."Monika, laukiau tavęs visą valandą... Grįžęs puoliau tikrinti pašto. Nuo tavęs negavau jokių žinučių, būk gera, susisiek su manim iškart, kai tik galėsi.
Giedrius"
"Monika, jau trys dienos, jokių iš tavęs žinių. Bijau, kad kažkas atsitiko.
Giedrius"
"Monikutę, aš atsiprašau dėl savo paskutinio laiško. Galvojau, kad taip bus geriau. Maniau, kad tau darau blogą įtaką. Negaliu be tavęs. Myliu. Būkim kartu.

Rokas"
"Atrašyk man, saulute. Napyk, aš labai labai atsiprašau. Šiandien visą vakarą stovėjau prie tavo durų. Gal tu išvykus?
Rokas"








 







2012 m. rugsėjo 23 d., sekmadienis

BFF's

   Mes buvom 3. Geriausios drauges. Visada kartu, kalbedavo be sustojimo, juokdavomes. :)
nezinau, kas atsitiko, kad vienos nebeliko. Kazkokie vaikiski principai, neegzistuojancios problemos ar proto uztemimas...
  Iki siol nesupratau, kas man buvo negerai. Atrodo tarsi viskas super, gyvenu gerai, neturiu kuom skusti, bet kazko truksta... KO? Jos. Tos trecios geriausios drauges...
  Ji buvo tarsi jungtis musu draugystes, o as to nesupratau! As tokia kvaila, i gyvenima ziurejua pro rozinius akinius, viskas atrode gerai ir bejos. Bet taip nebuvo.

Greta - As labai labai atsiprasau taves ir tikiuosi, kad mes vel susitaikysim, issikalbesim. Atleisk man.
Migle - tu buvai teisi. Del visko.