Puslapiai

2012 m. balandžio 29 d., sekmadienis

Sekmadienis :)

Sedziu terasoj. Viena :) su gabaleliu sokoladinio pirago ir puodeliu karstos arbatos :) Saule tika nusileido :) taip ramu ir gera atsipusti po ilgo savaitgalio :) Ryt pirmadienis. Geros jums ateinancios savaites :)*

2012 m. balandžio 22 d., sekmadienis

funny thing is frendship

  Kas būtų jei nebūtų draugų? Jei visi būtų vieniši? Jei visi žingsniai, dideli ir maži, svarbūs ir nereikšmingi, reikalaujantys drąsos ar specialaus paruošimo būtų žengti be pagalbos? Jei visą kelią turėtumėm eiti vieni? Be palydos, palaikimo?
  Juk dabar kai einame, mes esame įsitikinę, kad tikrai atsiras bent vienas, kuris mums suklupus padės atsistoti ar net neleis suklupti. Ar tai būtų mama, tėtis, brolis, sesė, klasiokas, klasiokė, draugas, draugė. Jie mums padės.  Net ir tie, kurių niekas nemėgsta, jie irgi sulaukia pagalbos, jeigu jos ieško.
  Vaikystejė draugai buvo tie, kuriuos pamatę mes lėkdavom į lauką, kuriuos šaukdavom per balkono langą, su kuriais mes krisdavom stodavomės tikrąją tų žodžių prasme.
 Dabar draugai yra tie, kuriems mes galim pasakyti didžiausią paslaptį ir žinoti, kad ji liks paslaptim, tie kuria mus palaiko, kai mums to labiausiai reikia, būna su mumis, kai esame vieniši, padeda mums atsistoti suklupus gyvenimo kelyje.

 Ačiū.  Šis žodis turėtų skambėti kiekvieno žmogaus lūpose. Kiekvienas draugas nusipelnė išgirst didelį ačiū iš mūsų.

Ir aš tau sakau ačiū. Ačiū, kad esi, kad laikaisi savo pažado, kad galiu tavim pasitikėti, kad galiu pasipasakoti, kaip jaučiuosi ir likti suprasta.

 Ačiū tau.

Myliu.