Puslapiai

2012 m. kovo 12 d., pirmadienis

Peace

         Susiparinau šiandien. Nes aš jam per prasta. Bet žinai ką? Man dzin. Aš turiu savo. Turiu tą kuriam esu svarbiausia, gražiausia ir visokiausia. Ir man išvis viskas pasidarė poxuj. Gyvenu sau. Dabar išvis sergu, dienas namie leidžiu ir turiu laiko sau. Darau viską, kad MAN būtų geriau, lepinu savo odą, stiprinu raumenukus, tvarkausi. Visos moterys turi turėti laiko sau.



                                                                PEACE

2012 m. kovo 6 d., antradienis

Atradimai

Popietė. Reikia daryti mankštą. Tingisi. REIKIA. Mąstau, ką čia padarius, kad būtų įdomiau. Reikia muzikos. Užsileidžiu savo dainas. Atsibodusios. Norisi kažko naujo. Susiradau tėčio albumų kolekciją. Šakės kiek čia visko daug. Ne, roko nenoriu. Electro irgi. O. Lietuviški atlikėjai. Pieno lazeriai, Andrius Mamontovas. Foje. Noriu. Įdedu diską į grotuvą. Užsigarsinu. "Bet niekada man meilės nebus per daug"! "Vandenyjeeeee, šaltam vandeny"! Rimtai? Tėtuk, kodėl jūsų laikais muzika buvo stipriai geresnė?


Laužo šviesa naktyje
Guodžia, gaivina mane
Nerimas stingsta veide
Kas ten toli tamsoje
Laužas prieš mano akis
Dega karštai lyg ugnis
Lauku prie laužo šviesos
Gal kas atklys iš tamsos



Atradau.











2012 m. kovo 5 d., pirmadienis

FUCK

Jis. Ar tu? Bandyti ar nebandyti? Gyventi ar mirti? Mylėti ar jausti simpatiją?


Nuo sekmadienio šie klausimai skamba mano galvoj. Žvilgsniai, šypsniai. Tai svaigina. Bet turiu tave. Negaliu pasiduot. Nors ir žinau, kad kadanors to gailėsiuos....   Naktim verkiu, bet tau to pasakyt negaliu. Negaliu ir jam. Išvis, ką aš galiu? Galvoj tokia sumaištis.... Kasnors, PADĖKIT! Šaukiu nebyliu balsu. Žinau, kad jis lievas, bet... bet.. bet.. bet. Gražus. O tu. Tu jau mano....


FUCK this life. I'm gonna die inside.


every moment I think of him.



Myliu tave.


Žinau, kad jei pamatysi - supyksi. Bet aš tave myliu. Gal visa tai praeis. Visvien jo neturėsiu. ir nepaleisiu tavęs. Atsiprašau, jei šitą perskaitei....




2012 m. kovo 4 d., sekmadienis

ir užsikniskit visi.

- Kodėl tu tokia pikta? Kodėl tu liūdi? Kodėl verki? Kas tau yra? Iš kur neapykanta? Kas tau pasidarė?
- Aš nesu animacinis personažas, kuris visomis gyvenimo situacijomis juokiasi, buna linksmas, šypsosi. Aš žmogus. Lygiai, kaip ir tu. Nesakyk, kad tu visada linksmas, nesakyk, kad niekada tau nebūna liūdna, nesijauti vienišas. Nors man gali taip sakyk, man tai kas. Gerai, kol abu žinom tiesą. Tik nepaskęsk savo džiaugsme. Vis del to tu irgi žmogus. O dabar man tiesiog nėra nuotaikos.

2012 m. kovo 2 d., penktadienis

Tobulybė

Jis paima mano ranką, stipriai ją suspaudžia. Aš tavęs nepaleisiu. Niekada. Šie žodžiai aidi mano galvoje iki šiol. Mes einam gatve. Šalia vienas kito. Jausmas, lyg laikyčiau visą pasaulį. Sena bobutė praeina pro šalį. Jos žvilgsnis žudantis. Bet mums nė motais. Mes džiaugiamės vienas kitu. Ir nieku daugiau. Jis kužda į ausį gražiausius žodžius. Nepaleidžia mano rankos. Aš jaučiuosi laiminga. Visos mintys tik apie jį. Visur ir visada. Ir aš manau, kad tai meilė. Sakykit ką norit. Aš myliu.