Puslapiai

2012 m. vasario 27 d., pirmadienis

Žmogus esu

Ir vėl aš sėdžiu ir mąstau. Galvoju, ką dabar jaučiu. Gal liūdėsi? Gal džiaugsmą? O gal, gal tai išvis yra pyktis ar baimė? Nežinau. Aš bijau šito jausmo, kaip kiekvienas bijo nežinomybės. Dabar, kaip mąstau, nereaguoju į kitus ir visi šaukia ant manęs. Pyksta, kad aš ne linksma, bando paguosti dėl kažko, ko net nebuvo, aiškina, kad man negalima liūdėti. Lyg būčiau robotas. Kodėl? Juk jūs irgi būnat liūdni, pikti, išsigandę, bet tada jau niekas negali nieko pasakyti. O kai būnu liūdna aš, tada jau pasaulio pabaiga. Bet juk aš irgi žmogus. Aš turiu teisę į jausmus, kad ir kokie jie bebūtų. Džiaugsmas, pyktis, neapykanta, drovumas, meilė. Tad nedrįskit man priekaištaut, kad dabar man tiesiog bloga nuotaika. Leiskit man liūdėt, džiaugtis jog dar žmogumi esu.

Komentarų nėra: