Puslapiai

2012 m. vasario 28 d., antradienis

laiškas

            Paimu popieriaus lapą ir tušinuką. Juo braukiu per lapą raides, žodžius, sakinius, pastraipas, mintis. Užrašau viską ką dabar jaučiu. Viską, ką noriu tau pasakyti. Viską, mano ranka pradeda rašyti. Rašau tol, kol baigiasi tušinukas. Trys lapai pilnut pilnutėliai žodžių, o man neužtenka. Per maža riba. Bet nebegaliu daugiau rašyti, netilps į voką. Sulenkiu pirmą lapą. Rankos dreba. Sulenkiu antrą, trečią. Darosi baisu. Sudedu į voką, užrašau adresą. Savo ir tavo. Užklijuoju pašto ženkliuką, drebančiom rankom užklijuoju voką. Didelis nerimas širdį. Užsisegu striukę, pasigriebiu raktus, užsimaukšlinu kepurę ir išeinu iš namų. Vis galvoju: "Ar spėsiu? O kas jeigu ne?" Ir štai aš atėjau. Atidaviau paštininkei laišką. Ramu. Suspėjau. Tą akimirką aš supratau, kad niekas niekada neatstos tikrų laiškų. Ir vargšai tie, kurie to nesupras.  

Komentarų nėra: