Puslapiai

2013 m. vasario 19 d., antradienis

NAUJA

Hey visi mano mielieji followeriai, jei patinak mano blogas, tai keliaukite cia http://ciamildosblogas.blogspot.com/
kuriu nauja bloga ir kvieciu jus visus followinti :) susitiksime ten!



http://ciamildosblogas.blogspot.com/
http://ciamildosblogas.blogspot.com/
http://ciamildosblogas.blogspot.com/

2012 m. spalio 15 d., pirmadienis

Sorry

   Pradėjau mąstyti. Apie tave. Apie mus. Apie mano elgesį. Apie tavąjį. Kuo daugiau mąstau, tuo labiau man gėda. Tu man vis kartoji kokia aš nuostabi, graži, tobula, mylima, tavo. O aš? Galiu ant pirštų suskaičiuoti visus tuos kartus, kai pasakiau tau kažką gražaus.
   Man gėda.
   Juk ne dažnai randam žmogų, su kuriuo taip tobula yra tiesiog sėdėti ir žiūrėti į tolį, šnekėti nesąmones, daryti nesąmones ir vis tiek mylėti vienas kitą. Reikia saugoti tokius žmones. Man reikia saugoti tave.
   Aš atsiprašau, kad sakau kažką negražaus, aš atsiprašau, kad nesakau pakankamai daug, koks tu nuostabus ir tobulas vien savo paprastumu ir nuoširdumu. Tu man geriausias draugas, petys išsiverkti, pažįstamas, draugas, priešas, patarėjas, paslapčių saugotojas. Bet jei visą tai reikėtų apibūdinti vienu žodžiu, sakyčiau, kad tu esi mylimas.
   Nuoširdžiai sakau, kad būna akimirkų, kai net labai mylėdama, aš tavęs nekenčiu. Bet turbūt tai ir yra tikra meilė.
  

Visa tai tėra garsi tyla iš mano lūpų ir aš žinau, kad tu išgirsi. Myliu tave.

2012 m. spalio 9 d., antradienis

Tiesa tai ar ne?

  Kompiuteris ūžia. Kažkur kitam kambary groja muzika. Kaimynai gręžia į sieną. Stalas apkrautas knygomis. Apsidairau po kambarį, visur pilna daiktų, išmėtytų po visą kambarį. Ne. Nenoriu tokio antradienio vakaro!
  Sukraunu tvarkingai visas knygas į lentynas. Sąsiuvinius į stalčius. Visus rūbus sukabinu į spintą. Pasileidžiu prancūzišką dainelę. Pasikloju lovą ir nusiprausiu.
  prisėdau prie stalo. Staiga pradėjo taip lengvai rašytis. Ranka slydo lapu, net nemačiau ką rašo. parašius puoliau skaityti. Kas tai? Tarsi laiškas. Laiškas man. Nuo ko? Nuo manęs pačios.

"Mildute,
dažnai matau tave svajojančią. Daug mąstančią, nieko aplink nepastebinčią. 
Prabusk. Pasaulis nėra toks gražus, kaip tu manai. Meilė nėra tokia tobula.
Draugai nėra tokie geri. Nėra tobulų akimirkų... Tu nesi tobula. Paklausyk, ką žmonės kalba.
Tikiuosi suprasi,
Milda."

Lapą perplėšiau. Gal čia ir tiesa. Tai priklausys tik nuo manęs pačios. Jei tikėsiu tuo, taip ir bus. O aš netikiu. Aš stengiuosi padaryti meilę - tobula, draugystę - tikra, akimirką - tobula, Save - gražia sau.

O tu ar taip darai?

2012 m. rugsėjo 26 d., trečiadienis

Svajonė

Rudas paltukas, rudi aulinukai, ilgas mamos megztas šalikas. Tyla. Proplaukus prašvilpia vėjas, lėtai juos pakeldamas į viršų ir suveldamas. Rankoje stipriai sugniaužiu nosinę. Žengiu nedrąsų žingsį, lapai sušnara. Kažkur girdžiu, kaip prabėga šuo. Sustoju. Matau ateinat jį. Toliau eisim kartu. Stipriai suspaudžiu jo ranką ir mes einam į mišką. Lendam vis tolyn ir tolyn. Tolumoj pastebiu šviesą. Ji vis artėja ir artėja. Atėjom. Ramu. Miško aikštelė. Vienas paukštelis tolumoj čiulba. Vėjas vėl kedena plaukus, viską užlieja saulės spinduliai. Apsižvalgau. Viskas žėri auksu. Lapai lengvai krenta žemyn. Ruduo.












2012 m. rugsėjo 24 d., pirmadienis

Bad dream

Sekmadienis. Ji įsijungia kompiuterį. Jūs gavote naują pranešimą. Virpančia ranka ji spaudža atidaryti. Gal čia jis?
"Labas, aš Giedrius. Mes kartu mokėmės pradinėje mokykloje. :) Ilgai tavęs ieškojau. Kaip gyveni?"Nusivylimas. Ne jis.
"Labas Giedriau. Pamenu tave. Garbanotas berniukas, kuris visada dalindavosi savo priešpiečiais :) Nenoriu pasirodyti nedraugiška, bet parašei labai netinkamu metu."
Pirmadienis. Grįžius iš mokyklos ji vėl jungia kompiuterį. Jūs gavote 2 naujus pranešimus. Dabar tikrai bus jis.
 "Monika, gal kas atsitiko? Aš tikrai nemanau, kad tu esi nedraugiška. Labai tavęs pasiilgau, visą tą laiką, kai išėjai iš mokyklos aš tavęs ieškojau. Tu man patinki nuo pat pirmos klasės. Dabar, kai tik tave radau, tikrai nesiruošiu taip lengvai pamiršti. Einam kavos?"
"Giedriau, atleisk. Aš negaliu. Aš myliu kitą..."
Kitas pranešimas. Nuo jo. Rankos dreba. Ji apsiverkia. Kaip baisu... Ką jis parašė?
"Monikute, tavo paskutinė žinutė labai graži ir labai jausminga. Tu esi šauni mergina. Labai tavęs pasiilgau ir labai norėčiau su tavim susitikti, tačiau negaliu. Aš ilgai galvojau, kaip tau šitai pasakyti... bet mums nieko neišeis. Labai tave myliu, bet mes negalim būti kartu, šiuo metu negaliu tau pasakyti kodėl. Būk gera, daugiau neberašyk.
Su didele meile ir skaudančia širdimi,
Rokas."

Ji verkia. Laišką skaito vis iš naujo ir iš naujo. Kaskart pravirkdama labiau... Kas tokio galėjo nutikti, kad jie negali būti kartu? Kita mergina? Ne. JIS taip negalėtų, turbūt susipyko su mama ar vėl prisidirbo dėl draugų. Susipažinosu kažkokiu neaiškiu nesenai. "Neberašyk...". Kodėl?
Jūs gavote naują pranešimą.
"Monika. susitikim, matau, kad tau ne viskas gerai... Nori išsipasakot? Tu man labai svarbi. Būk gera, išgerk su manimi kavos..."
"Giedriau... Aš nebeesu ta pati gera mergaitė, kuri tau patiko pradinėje mokykloje. Poto labai pasikeičiau. Į blogą. Nenoriu, kad matytum mane tokią."
"Susitikim."
Moniak ilgai sėdėjo ir žiūrėjo į Giedriaus žinutę. Ištiesų ji neikiek nepasikeitė, tik suaugo.
 Gal susitikti? Vistiek nieko neturi prarasti. 

"Susitikim"
"Ryt arkikatedros aikštėje. Šeštą valaną. Tinka?"
"Žinoma. Kaip man tave atpažinti?"
"Aš visdar su garbanom :)"
"NA, tai iki rytojaus :)"
"iki"
Išjungė kompiuterį. Reikia ruošti namų darbus. Ji ir vėl prisiminė Roką. Kuo daugiau galvojo, tuo labiau tikėjo, kad jis turi kitą. Tik bijo jai pasakyt. Mergina gulėjo lovoj ir žiūrėjo pro atvirą langą. Jis taip traukė. Pažiūrėjus pro langą net galva apsvaigo nuo aukščio. Viską užliejo tamsa..."Monika, laukiau tavęs visą valandą... Grįžęs puoliau tikrinti pašto. Nuo tavęs negavau jokių žinučių, būk gera, susisiek su manim iškart, kai tik galėsi.
Giedrius"
"Monika, jau trys dienos, jokių iš tavęs žinių. Bijau, kad kažkas atsitiko.
Giedrius"
"Monikutę, aš atsiprašau dėl savo paskutinio laiško. Galvojau, kad taip bus geriau. Maniau, kad tau darau blogą įtaką. Negaliu be tavęs. Myliu. Būkim kartu.

Rokas"
"Atrašyk man, saulute. Napyk, aš labai labai atsiprašau. Šiandien visą vakarą stovėjau prie tavo durų. Gal tu išvykus?
Rokas"